Kategorijos
Apie mitus ir tiesas

Nerimas: kaip jį atpažinti ir kaip su juo kovoti?

KAS YRA NERIMAS?

Nerimas – viena iš žmogaus psichinių emocijų. Yra didelė tikimybė, kad tam tikru gyvenimo momentu galite pajusti fizinio ar emocinio streso simptomus, tokius kaip padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas krūtinėje, miego sutrikimai, baimės jausmas ar net nerimas. Visa tai yra normalu.

Pats nerimas nėra problema. Šis jausmas kiekvienam iš mūsų leidžia kritiškai įvertinti pavojingas ar žmogui svarbias gyvenimiškas situacijas. Jis aktyvuoja apsauginę biologinę reakciją į pavojų, kuri skatina dažnesnį širdies plakimą ir kvėpavimą, pumpuoja deguonies prisotintą kraują į raumenis, kai kūnas yra pasiruošęs kovai arba bėgimui. Susidurdami su kasdieniais gyvenimo iššūkiais, žmonės dažnai patiria nerimą, kurio pagalba yra įveikiama kokia nors sunki situacija. Sveikas nerimas turi pozityvią adaptacinę reikšmę, nes ši būsena padeda labiau susikaupti atliekant sudėtingus darbus pvz. laikant egzaminus, gerinant sportinius pasiekimus ir pan. Nedidelis nerimo lygis žmogui yra naudingas – pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, mąstymą ir lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Problema atsiranda kai susiduriama su generalizuotu (nenormaliu) nerimu, kuris trikdo žmogaus gyvenimą, sukelia tiek psichinę, tiek fizinę kančią. Taip nutinka tada, kai už nerimo valdymą atsakingos sistemos organizme yra nebekontroliuojamos ir atsiranda perdėtas reagavimas į įvairias situacijas.

KAS YRA NERIMO SUTRIKIMAS?

Nerimo sutrikimu pasaulyje serga apie 7 proc. žmonių. Simptomų sunkumas ir žmogaus gebėjimas susitvarkyti su kasdieniais rūpesčiais atskiria nerimo akimirkas nuo nerimo sutrikimų. Taip pat, šis jausmas dažnai painiojamas su baime, esminis skirtumas tarp šių emocijų – nerimo atveju žmogui nėra realios grėsmės, ji tik nuspėjama ar laukiama. Jei nerimas yra nuolatinis, labai didelis ir dėl to esate nuolat trikdomas situacijų, kurios nekelia realios grėsmės, turėtumėte kreiptis pas savo šeimos gydytoją, su kuriuo galėtumėte aptarti gydymo galimybes arba būti nukreipti pas patyrusį psichikos sveikatos specialistą.

KOKIŲ NERIMO SUTRIKIMŲ BŪNA?

Kaip ir kiekvienam sveikatos sutrikimui ar ligai, taip ir nerimo sutrikimui yra svarbi tiksli diagnostika. Keletas dažniausių nerimo sutrikimų yra:

  • Generalizuotas nerimo sutrikimas: perdėtas nerimas dėl įvairių problemų ar situacijų besitęsiantis daugelį dienų – mažiausiai šešis mėnesius, dažnai yra lydimas fizinių simptomų, tokių kaip įtampa raumenyse, stipriau plakantis širdis ar galvos svaigimas.
  • Socialinio nerimo sutrikimas: didelio nerimo jausmas socialinėse situacijose arba kai yra raginama pasirodyti prieš kitus pvz. viešai kalbant.
  • Fobijos: tam tikras gyvūnas, vabzdys, objektas ar situacija sukelia didelį nerimą.
  • Panikos sutrikimas: panikos priepuoliai yra staigūs, pasireiškia intensyviu širdies plakimu, dusuliu ir baimės epizodais.
nerimas - moteris medituoja gryname ore
Source: Unsplash.com

NERIMO PASEKMĖS

Nuolatinis nerimas kenkia sveikatai, pvz. nerimas padidina streso hormono kortizolio kiekį organizme, o tai didina kraujospūdį. Ilgainiui visa tai gali sukelti širdies ligas, miokardo infarktą, insultą, lėtines inkstų ligas ir net seksualinę disfunkciją. Nukenčia ir gyvenimo kokybė. Įkyrios mintys, panikos priepuolių baimė, intensyvi savianalizė ir atstūmimo baimė bei kiti nerimo sutrikimų simptomai verčia žmones vengti nerimą keliančių situacijų. Visa tai kenkia santykiams, darbui, mokyklai ir įvairioms veikloms, nes žmonės atskiria save nuo kitų, atsisako daugybės galimybių ir gyvenimo džiaugsmų.

YRA VEIKSMINGŲ NERIMO GYDYMO BŪDŲ

  • Gyvenimo būdo pokyčiai pvz. kofeino atsisakymas, reguliarus fizinis krūvis ir mankštinimasis, pasivaikščiojimas gryname ore, vengimas vartoti vaistus ar medžiagas, kurios gali sukelti nerimo simptomus.
  • Proto ir kūno atpalaidavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, dėmesingumas savo kūnui. Rekomenduojama kasdien bent 10 min skirti atsipalaidavimui: reikia atsisėsti kėdėje, ištiesti nugarą, užmerkti akis, ramiai įkvėpti ir ramiai iškvėpti. Negalvokite nieko kito, tik kaip kvėpuojate, ramiai įkvėpdami ir ramiai iškvėpdami. Fone gali groti atpalaiduojanti muzika. Šie metodai padeda sumažinti raumenų įtampą ir skatina ramybę.
  • Psichoterapija pvz. kognityvinė elgesio terapija. Tai terapija, kuri moko žmones mesti sau iššūkį ir pertvarkyti iškreiptą ir nenaudingą nerimą keliantį mąstymą, nes mintys daro įtaką jausmams ir veiksmams.
  • Medikamentai. Gydytojas matydamas poreikį, kai kitos priemonės nebepadeda mažinti nerimo, gali pradėti gydymą vaistais. Yra keletas vaistų grupių, kurie net ir mažomis dozėmis efektyviai slopina nerimą.