Gyvename laikais, kai nuolat girdime: „svarbu tinkama rehidracija“, „gerkite daugiau skysčių“, „jūsų organizmas dehidratavo“ ir t.t. Pradedant medikais ir baigiant nuomonių formuotojais, visi skatina gerti kuo daugiau skysčių. Gaminamos madingos daugkartinio naudojimo gertuvės, išmanieji įrenginiai primena, kad laikas atsigerti. Senoji versija „būk sveikas“ pamažu virsta „būk hidratuotas“.
Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Kelly Anne Hyndman, inkstų funkcijos tyrėja iš Alabamos universiteto Birmingeme teigia, kad išlikti hidratuotam yra tikrai svarbu, tačiau teiginys, kad daugiau suvartoto vandens padarys žmones sveikesnius, yra klaidingas. Taip pat netiesa yra tai, jog didžioji dalis yra „lėtiškai dehidratavę“ arba, kad visą dieną turėtume gerti vieną stiklinę vandens po kitos. Dr. Joel Topf, dirbantis nefrologu Oakland Universitete Mičigane pridūrė, kad žiūrint iš medicininės pusės, svarbiausia yra elektrolitų (tokių kaip natris) ir vandens pusiausvyra.
Straipsnio turinys
KIEK GI REIKIA GERTI VANDENS?
Girdime daug patarimų, kiek reikia gerti vandens. „8 stiklinės“, „2-3 litrai“, „mažiausiai 1.5 l“, „geriamas tik vanduo, kiti skysčiai nesiskaito“ ir kt. Iš tikrųjų, visa tai yra mitai. Individualios savybės, tokios kaip: svoris, išorinė temperatūra, prakaitavimo bei kvėpavimo dažnis, nurodo, kiek iš tikrųjų reikia vandens išgerti. Sveriantis 90 kg vyras, kuris karštyje nuėjo 10 km, akivaizdžiai turės išgerti daugiau negu 55 kg sverianti moteris, dirbanti biure.
Taip pat svarbūs ir įvairūs kiti veiksniai bei būklės. Dehidratacijai yra labai jautrūs vaikai, nėščiosios moterys. Daugiau gerti turi vemiantys bei viduriuojantys asmenys. Tačiau tuo pat metu perteklinių skysčių turėtų vengti pvz. širdies nepakankamumą turintys asmenys.
Todėl kiekvienam iš mūsų vandens „norma“ yra individuali.
AR PRIVALAU GERTI TIK VANDENĮ, KAD IŠLIKČIAU HIDRATUOTAS?
Nebūtinai. Žinoma, žiūrint iš sveikos mitybos šalininkų perspektyvos, vanduo yra kur kas geresnis pasirinkimas nei gazuoti gėrimai ar vaisių sultys. Tačiau kalbant apie hidrataciją, svarbu žinoti, jog vandens yra gausu vaisiuose ir daržovėse, sriubose. Taigi organizmas gauna apie 20% skysčių kartu su jais. Ypač vandens gausu arbūzuose, agurkuose, greipfrutuose, braškėse, špinatuose ir kt.
AR ŠLAPIMO SPALVA KAŽKĄ SAKO APIE MANO VANDENS KIEKĮ?
Taip. Esant per mažai vandens, inkstai bando jį išsaugoti organizme ir tokiu būdu yra išskiriamas labiau koncentruotas bei tamsesnis šlapimas. Tačiau taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai arba vaistai gali keisti šlapimo spalvą, todėl šį veiksnį reikia vertinti kritiškai.
TROŠKULYS IR VANDENS VARTOJIMAS
Visi žinome, kad troškulys yra pirmas skysčių trūkumo požymis ir dažniausiai tai yra tiesa. Tačiau svarbu suprasti, ar troškulys tikrai yra sukeltas dehidratacijos. Tokie veiksniai kaip sūraus ar aštraus maisto valgymas gali sukelti troškulį. Tam tikri vaistai sukelia burnos džiūvimą (kas nėra troškulys) ir tai gali sukelti klaidingai teigiamą pojūtį. Troškulys taip pat gali būti pirminis cukrinio diabeto požymis.
AR VANDENĮ TURIU GERTI TIK TADA, KAI JAUČIU TROŠKULĮ?
Dalyvaujant elektrolitams, mūsų organizmas pats reguliuoja vandens pusiausvyrą, todėl kol nejaučiame troškulio, ši pusiausvyra yra išlaikoma. Tačiau vėlgi, svarbu nepamiršti tam tikrų faktų. Vyresni nei 70 m. žmonės, turi sumažintą troškulio pojūtį, todėl jų organizmas gali pradėti dehidratuoti anksčiau negu jie pajaučia troškulį. Taip pat svarbu atsižvelgti į fizinį krūvį, kuomet gausiai prakaituojama, bet troškulio pojūtis irgi gali pasireikšti vėliau. Tokiais atvejais gerti reikia iki troškulio atsiradimo.
AR MIEGAS TURI ĮTAKOS DEHIDRATACIJOS ATSIRADIMUI?
Remiantis vienu iš straipsnių, publikuotų žurnale „Sleep“ 2019 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad asmenys, kurie miegojo 6 val. buvo labiau dehidratuoti negu tie, kurie pastoviai miegojo po 8 val. Galima priežastis? Mokslininkai mano, jog tai yra susiję su hormono vazopresino išsiskyrimu, kuris išskiriamas nakties metu ir kuris padeda sulaikyti vandenį organizme.
VANDUO IR COVID-19 LIGA
Kaip jau buvo minėta, vemiant, viduriuojant ar karščiuojant, netenkama daug skysčių. Visi šie simptomai gali būti būdingi COVID-19 liga sergantiems asmenims. Todėl rekomenduojama gerti pakankamai skysčių.
2020 m. lapkričio mėn. buvo paskelbtas straipsnis žurnale „Medical Hypotheses“. Straipsnyje bandoma nagrinėti, kaip skysčių trūkumas kelias savaites iki susergant COVID-19 liga, galėjo sąlygoti mirties riziką nuo šios ligos. Apibendrinant, buvo iškelta hipotezė, kad nepakankamai optimali hidratacija iki COVID-19 susirgimo, padidina mirtingumo riziką keliais būdais, kurie skatina skysčių kaupimąsi plaučiuose. Tačiau kol kas duomenų trūksta, kad galima būtų daryti pagrįstas išvadas.
AR TURĖČIAU JAUDINTIS DĖL ELEKTROLITŲ KONCENTRACIJOS?
Daug sportinių gėrimų yra papildyta elektrolitais, tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, jog sveikam žmogui, reikia gerti skysčius, praturtintus elektrolitais. Natris, kalis, chloras ar magnis cirkuliuoja mūsų kraujyje ir palaiko vandens pusiausvyrą. Jų dažniausiai užtenka su gaunamu maistu. Tik tokiais atvejais, kaip stiprus viduriavimas ar vėmimas, yra rekomenduojama gerti ne tik vandenį, bet ir papildyti jį elektrolitais, nes daug jų netenkama ir organizmas pats nesugeba „iškoreguoti“ pusiausvyrą.
AR GALIU PERDOZUOTI VANDENS?
Taip, tai yra įmanoma, tačiau tai labai reta būklė, vadinama vandens intoksikacija. Tokiu atveju išsivysto hiponatremija, gali pasireikšti traukuliai, sumišimas, galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas.
BAIGIAMASIS ŽODIS
Vandens pusiausvyros palaikymas yra svarbus procesas. Tam reikia vartoti skysčius, tačiau būtina objektyviai įvertinti tam tikrus individualius faktorius bei sveikatos būklę, kuriomis remiantis būtų nustatyta individuali vandens norma. Geriausia pasitarti su savo gydytoju.
Bet kokiu atveju, viena ar dvi stiklinės vandens, tikrai dar niekam nepakenkė.