Cholesterolis

Cholesterolis – riebalus primenanti medžiaga, randama ląstelėse bei cirkuliuojanti kraujyje. Organizmas gauna cholesterolį dviem būdais:

1. Didžiąją dalį cholesterolio gamina pačios kepenys.

2. Gaunamas su gyvulinės kilmės maistu.

Tiek pagamintas kepenyse, tiek gautas su maistu, cholesterolis patenka į kraują.  Kadangi jis kraujyje netirpsta, jo pernašai reikalingi specialūs baltymai – vad. lipoproteinai.

KAM REIKALINGAS CHOLESTEROLIS?

Cholesterolis atlieka daugybę svarbių funkcijų:

• Įeina į ląstelių sudėtį – kiekviena organizmo ląstelė turi apvalkalą, į kurio sudėtį įeina būtent cholesterolis;
• Dalyvauja antinkščių hormonų gamyboje;
• Dalyvauja lytinių hormonų gamyboje – estrogenų bei testosterono;
• Dalyvauja vit. D apykaitoje;
• Dalyvauja tulžies rūgščių gamyboje, kurios reikalingos geram virškinimui.

KOKIOS YRA CHOLESTEROLIO RŪŠYS?

Yra dvi pagrindinės cholesterolio rūšys:

• MTL (mažo tankio lipoproteinai);
• DTL (didelio tankio lipoproteinai).

Labai svarbu paminėti TAG (trigliceridus). Tai yra „tikrieji“ riebalai, kai tuo tarpu cholesterolis yra riebalus primenanti medžiaga (minėta anksčiau). TAG – tai TIK su maistu gaunami riebalai, kurie yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme, kitaip tariant – energijos šaltinis.

KAS YRA „GERASIS“ IR „BLOGASIS“ CHOLESTEROLIS?

MTL – „blogasis“ cholesterolis. MTL (mažo tankio lipoproteinai) yra medžiagos, kurios perneša cholesterolį iš kepenų į kitus audinius ir tuo pačiu sąlygoja aterosklerotinių (riebalinių) plokštelių susidarymą kraujagyslėse.

DTL – „gerasis“ cholesterolis, kadangi perneša cholesterolį iš audinių į kepenis, tokiu būdu mažindamas minėtų plokštelių susidarymą. Todėl yra svarbi šių medžiagų pusiausvyra.

KAS TURI ĮTAKOS CHOLESTEROLIO KONCENTRACIJOS DIDĖJIMUI?

Viena pagrindinių priežasčių yra  – blogi mitybos įpročiai, t.y. gausus vartojimas sočiųjų ir trans- riebalų rūgščių turinčio maisto, tokio kaip: riebūs, rūkyti ar aliejuje kepti mėsos produktai, riebūs pieno produktai, greitasis maistas, traškučiai, saldumynai.

Kiti svarbūs veiksniai:

• Nutukimas. Esant KMI >30 didina cholesterolio konc. didėjimo riziką.
• Mažas fizinis aktyvumas.
• Rūkymas. Sukelia MTL didesnį „lipnumą“ prie kraujagyslių sienelės, todėl didina riebalinių plokštelių susidarymo riziką.
• Amžius – virš 40 m. kepenys pradeda blogiau šalinti MTL.
• Genetinis polinkis.

KOKIĄ RIZIKĄ SUKELIA PADIDĖJUSI CHOLESTEROLIO KONCENTRACIJA?

Kaip buvo minėta anksčiau, yra svarbi pusiausvyra tarp MTL ir DTL apykaitos. Esant šios pusiausvyros sutrikimui, t.y. MTL padidėjimui ir DTL sumažėjimui, susidariusi riebalinė plokštelė kraujagyslėse gali didėti. Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Ilgainiui tokia plokštelė gali labai sumažinti kraujagyslių spindį arba visiškai jį užkimšti. To pasekoje, kraujas negali pritekėti iki tam tikro organo, pvz. širdies ar smegenų ląstelių ir įvyksta miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas. Tačiau šios būklės išsivysto tada, kai cholesterolio konc. padidėjimas nėra diagnozuojamas laiku ar gydomas. Iki to laiko gali būti jaučiamas diskomfortas, skausmas krūtinės ląstos srityje, fizinio krūvio netoleravimas, galūnių tirpimas ar šalimas.

KOKIUS TYRIMUS REIKIA ATLIKTI?

Svarbiausias tyrimas yra lipidograma, t.y. tyrimas, kuris apima 4 rodiklius: bendrą cholesterolį, MTL, DTL bei TAG. Svarbu atlikti visus 4 rodiklius, kadangi atlikus tik bendrąjį cholesterolį ir radus jo padidėjusią vertę, toks tyrimas nėra patikimas. Galbūt bendrojo cholesterolio konc. padidėjo „gerojo“ sąskaita ir tokiu atveju, padidėjusi vertė nėra pavojinga.

KAIP IŠVENGTI CHOLESTEROLIO KONCENTRACIJOS PADIDĖJIMO?

Pagrindinės rekomendacijos, norint išvengti cholesterolio konc. padidėjimo:

• Mitybos įpročių keitimas. Daugiau valgyti skaidulinių medžiagų turinčio maisto, vaisių, daržovių, žuvies. Riboti sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto, mažinti druskos kiekį. Alkoholis taip pat yra kaloringas produktas, todėl jo vartojimas irgi turi būti apribotas.
• Fizinis aktyvumas. 150 min./sav. aktyvaus judėjimo užtenka tam, kad 15% sumažėtų MTL konc. ir 20% padidėtų DTL konc. Svarbu paminėti, kad fizinis aktyvumas turi būti toks, kad kūnas suprakaituotų, o širdies susitraukimo dažnis (ŠSD – pulsas) būtų 50-70% nuo maksimalaus ŠSD. Maksimalus ŠSD apskaičiuojamas iš 220 atimant savo amžių. Pvz. turint 40 metų, maksimalus ŠSD yra 180 k./min., o sportuojant ŠSD turėtų būti 90-126 k./min.
• Nerūkyti.
• Žuvų taukų vartojimas. Svarbu žinoti, jog žuvų taukai gali sumažinti TAG ir padidinti DTL konc. „Blogojo“ cholesterolio konc. jie nesumažina. Taip pat svarbu kartu sveikai maitintis bei aktyviai judėti.
• Jeigu gyvensenos pokyčiai nesukelia efekto ir cholesterolio konc. išlieka padidėjusi, yra skiriami papildai, o esant didelėms cholesterolio vertėms – vaistai, vadinami statinais.